sukepėlis

sukẽpėlis, -ė smob. (1) 1. NdŽ, OG224, Skr, Šln kas sudžiūvęs, liesas: Iš kur čia būs tos sylos tokiam sudžiūvėliuo, sukẽpėliuo Vkš. | keik.: Neina sukẽpėliai iš gryčios! Pc. ^ Sudžiūvėlė, sukẽpėlė, nei (nė Vv, Žal) pati ėda, nei kitam duoda (spyna) LTR(Slk, Grv). 2. NdŽ kas labai sukepę (apie valgį).